Bruksizmas – dantų griežimas. Simptomai ir gydymas

Kas yra bruksizmas?

Bruksizmas būna kelių tipų:

Dieninis bruksizmas– tai stiprus dantų sukandimas, atsirandantis dėl streso įtakos dienos metu. Tai savotiška emocijų išraiškos forma, dėl to, dažniausiai lieka nepastebėta.

Naktinis bruksizmas – tai nevalingas, ritmiškas dantų griežimas miegant, pasireiškiantis dažniau ne stipriu dantų sukandimu, bet neįprastais apatinio žandikaulio judesiais. Dėl šių judesių, dantys trinasi vienas į kitą skirtingais kramtomaisiais paviršiais. Dauguma žmonių patys nežino, kad griežia dantimis miegodami. Anksčiau nei patys pacientai, tai pastebi artimieji, išgirdę girgždesius arba gydytojai odontologai, radę dantų griežimo žymių ant dantų paviršių. Patys bruksistai pastebi tik tada, kai pajaučia ryškius dantų griežimo simptomus.

Kaip atpažinti bruksizmą?

Bruksizmą galima atpažinti iš keleto simptomų, tokių kaip:

• Nudilę dantys
• Nutrupėję ar įskilę dantys
• Skausmas veido srityje
• Pernelyg jautrūs dantys
• Įsitempę veido ir žandikaulio raumenys
• Galvos skausmas
• Žandikaulio dislokacija
• Nudilęs dantų emalis, atidengiantis po juo esantį dentiną (esantį danties viduje)
• Traškėjimas ar pokšėjimas smilkininio žandikaulio sąnario srityje
• Apkandžiotas liežuvis
• Pažeidimai vidinėje skruostų dalyje

O taip pat gali pasireikšti ir tokie simptomai, kurių tiesiogiai su dantimis, atrodo, nesiejame: kaklo, pečių, nugaros skausmai. Nemiga, depresija, pabudimas nepailsėjus, dieninis mieguistumas, dirglumas taip pat gali būti bruksizmo pasekmė.

Kas sukelia bruksizmą?

Gydytojų nuomone, bruksizmas neturi vienos specifinės priežasties. Dažniausiai jį sukelia keli veiksniai:

• Psichologiniai faktoriai – stresas, nervinė įtampa, baimės, patirtos emocinės traumos, įvairios depresijos formos. Daugelis gydytojų mano, kad tai dažniausiai pasitaikančios ir pirminės bruksizmo priežastys. Kai kuriais atvejais – miego sutrikimai.
• Netaisyklingas sąkandis, netaisyklingi dantys, vainikėliai, tiltai, plombos.
• Vaistai (antidepresantai), alkoholis, tabakas, narkotinės medžiagos (kokainas, extasy).
• Nepilnavertė mityba, magnio ir B5 vitamino trūkumas.
• Bruksizmas gali pasireikšti kaip atsakas į skausmą traumų metu ar sunkiai sergant.
• Žandikaulių augimo ir dantų dygimo periodas. Tai pagrindinis veiksnys, sukeliantis bruksizmą vaikams. Manoma, kad mažiems vaikams iki nuolatinio sąkandžio susiformavimo, dantų griežimas yra fiziologinis procesas. Dažniausiai jis pasireiškia, kai išauga pirmieji pieniniai dantukai arba kai pradeda dygti nuolatiniai dantys, t. y. apie penktus septintus gyvenimo metus. Paprastai šie požymiai išnyksta augant.
• Priežasčių, kodėl dyla dantys, gali būti ir daugiau, todėl diagnozę nustatyti gali tik gydytojas odontologas. Labai svarbu, kad šis sutrikimas būtų diagnozuotas laiku, nes, kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo mažiau bus padaroma žalos dantims ir kitoms burnos organų sistemoms.

Kuriam amžiui būdingas bruksizmas?

Bruksizmas gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Yra vaikų, kurių pieniniai dantukai jau būna nudilę. Bruksizmas paūmėja ir brendimo laikotarpiu, bet dažniausiai vargina 25 – 44 metų žmones. Šio įpročio atsiradimui didžiausios įtakos turi psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas, nerimas, įtampa.

Kokios bruksizmo pasekmės?

Bruksizmo pasekmės būna gana skaudžios. Griežimas dantimis maždaug trečdaliui žmonių pridaro bėdų. Tai daug pavojingiau už dantų kariesą, nes kenčia ne tik atskiri dantys, bet ir dantų grupė. Kartais dantų karūninės dalies praradimas būna negrįžtamas. Intensyvus griežimas dantimis gali sukelti apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų, gali imti skaudėti veido raumenys, galva, sutrinka miegas, dantys tampa paslankesni, pablogėja kramtymas. Dėl atsiradusių pažeidimų, žmonės skundžiasi dantų jautrumu šalčiui,  karščiui bei bloga estetika, nes stipriai dyla dantys, lūžinėja plombos ar protezai. Pasitaiko atvejų, kai dantys nugraužiami iki pusės vainiko ar net iki dantenų. Esant dideliam kramtomųjų raumenų aktyvumui, pavieniai dantys gali įtrūkti ar net nulūžti, o vainikėliai gali suskilti. Ilgainiui dantyse prie dantenų susiformuoja pleištiniai defektai, kurie yra labai jautrūs braukiant nagu ar valant dantų šepetėliu. Į bruksizmo procesą įtraukiami įvairūs dantys, tačiau labiausiai nukenčia iltys. Tai itin būdingas bruksizmo požymis. Atliktų tyrimų  duomenimis, greičiausiai taip nutinka dėl to, kad iltys vadovauja apatinio žandikaulio šoniniams judesiams, o dantų griežimo metu būtent ir atliekami malamieji apatinio žandikaulio judesiai, per kuriuos šie dantys taip stipriai nudyla.Metų metus trunkantis nevalingas procesas kartais taip sugadina dantis, kad juos tenka protezuoti, nes bruksizmas pastebimas ir gydomas pavėluotai, kai būtina atlikti didelius protezavimo darbus ar net išrauti dantis. Dėl to, labai svarbu kuo ankščiau išsiaiškinti apie esamą bruksizmą, kad būtų galima gydyti priežastį, o ne vėliau atsirandančias jo pasekmes.

Kaip gydomas bruksizmas?

Pajutus pirmuosius požymius, rekomenduojama kreiptis  į gydytoją odontologą. Jis, nustatęs bruksizmo priežastis, sudarys gydymo planą. Kuo ankščiau bus pradėtas gydymas, tuo mažiau bus padaroma žalos dantims ir kitoms burnos organų sistemoms.

Dažniausiai pacientai gydytojui odontologui skundžiasi dantų skausmu. Norint pašalinti bet kurį nemalonų pojūtį, kurį sukelia bruksizmas, reikia patį žalinga įprotį – bruksizmą stengtis kontroliuoti arba išgydyti.

Visų pirma, reikėtų stengtis patirti kuo mažiau stresų ir rasti kiekvienam tinkamą būdą atsiplaiduoti KASDIEN (pvz., įvairios sporto šakos, skaitymas, darbas sode ir pan.). Taip pat rekomenduojama vartoti kuo mažiau alkoholinių gėrimų ir kofeino.

Jei bruksizmą sukėlė netaisyklingas sąkandis, atliekama jo korekcija, nušlifuojamos per aukštos plombos, sunkesniais atvejais iš naujo protezuojami dantys.

Labai svarbus iltinių dantų atstatymas, nes taip apsaugomi šoniniai dantys nuo dilimo, o smilkinio – apatinio žandikaulio sąnarys – nuo pažeidimų.

Dažnai bruksizmui gydyti gaminama speciali kapa, kad būtų apsaugomi dantys, sąnarys bei raumenys. Tai plastikinė konstrukcija, gaminama individualiai pagal paciento dantų anatomines ypatybes. Ši kapa dedama ant dantų, kad jie tiesiogiai vienas su kitu nesiliestų. Dėl jos žandikaulio sąnarys ir raumenys atsipalaiduoja. Taip dantys, sąnariniai paviršiai apsaugomi nuo trynimosi, išvengiama raumenų, galvos, ausų skausrmų. Kapa dedama į burną einant miegoti arba nešiojama dienos metu kai yra stresinės situacijos ar vyrauja nervinė įtampa.

Ar bruksizmas gali paveikti dantų implantus ir vainikėlius?

Bruksizmas veikia ne tik dantų, bet ir dantų implantų būklę. Griežiant ar kandžiojant dantimis sudaromas stiprus ilgalaikis spaudimas. Periodonto raištis, kuris laiko dantis jų vietose, dalį tos jėgos amortizuoja. Dantų implantai tokio raiščio neturi ir yra visiškai suaugę su kaulu. Taigi, dantų implantas jaučia didesnį spaudimą, nei dantis, kurį jis pakeitė. Jei pacientui diagnozuotas bruksizmas ir jis pageidauja įsidėti ar jau turi dantų implantus bei dantų vainikėlius, rekomenduojama įsigyti naktines dantų kapas, kad investicija būtų apsaugota. Jei sistemingai nešiosite kapas – ilgai išsaugosite savo dantų implantus, karūnėles, o taip pat ir dantis.